Psichologė Goda Levinskaitė, „Vaikų linijos” savanorių mokytoja
2–3 gyvenimo metus vaiko psichologinėje raidoje vyksta pokyčiai, kurie rodo asmenybės formavimosi pradžią. Kartais šis laikotarpis įvardijamas kaip 3 m. krizė. Ją galite atpažinti iš to, kad vaikai dažnai sakys „ne“, „aš pats!“, net jei pat dar negali atlikti tam tikrų užduočių. Kai kurie tėvai tokias vaikų reakcijas vadina vaikų „ožiukais“, „tantrumais“ „psichais“ ir kitaip. Tai natūralus raidos etapas, minėti žodžiai, stiprios emocijos, tai ženklai, kad jūsų vaikas siekia autonomijos. Šis etapas yra savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, atkaklumo formavimosi pradžia.
Ką daryti?
Labai svarbu vaikus šiame etape palaikyti, leisti rinktis, pasiūlyti atlikti įvairias veiklas pačiam ir su jūsų pagalba. Svarbu nesureikšminti vaiko pasipriešinimo, riksmų, trypimo ir kt., nes tokiu būdų vaikai rodo savo emocijas: pyktį, liūdesį, kovoja už savo savarankiškumą. Paprasčiausiai vaikai dar nemoka naudoti ar nežino kitų emocijos reiškimo būdų. Tokio amžiaus vaikams svarbu leisti priimti sprendimus jūsų nustatytose ir amžių atitinkančiose ribose. Pavyzdžiui, pasakyti: „Mums jau reikia ruoštis į darželį, kokios suknelės norėtum? Mėlynos su žirneliais ar rožinės?“ Taip pat, po stipraus pykčio, mušimosi, riksmų, palaukus tinkamo momento, visiems nurimus, pasikalbėti apie kitokius pykčio, liūdesio ir nepasitenkinimo reiškimo būdus. Galima pasiūlyti jums priimtinus emocijų išraiškos būdus, pvz.: išmokyti suskaičiuoti iki 10, gilaus kvėpavimo ar kita.
Ko vengti?
Rekomenduoju nesivelti į ginčus, kovas, nepadaryti visko už vaiką, nes „taip greičiau / paprasčiau“. Pasirūpinkite savimi, pailsėkite, kad būtumėte pajėgūs priimti vaiko stiprias emocijas. Be to, svarbu vaikų negėdyti už jų elgesį pvz. „tokia didelė mergaitė ir taip negražiai atrodai kai verki / pyksti“, negrasinti pvz. „atvažiuos policija, jei taip rėksi“.
Pokalbių gidas