Atsako psichologė-psichoterapeutė Evelina Adakauskienė
Jei Jūs esate tokia mama (ir nesvarbu, ar mama, ar žmona, ar vyras), mano rekomendacija būtų prieš šventes sulėtėti. Truputį suabejoti tuo, ką čia ruošiatės daryti – visus išmylėti, pagloboti, sukurti šventę savo vieno(s) rankomis burbant, kad kiti guli ant sofos. Kam darote tai? Kad būtų tobula šventė? Tobulų nebūna ir nebus – darant tobulą šventę ir siekiant viską sukontroliuoti, vis tiek pradėsite pykti ir bambėti. Gal darote, nes atrodo, kad tokia jūsų pareiga ar kiti tikisi to iš jūsų? Na, jei ir tikisi, galbūt jums nebūtina pildyti visų lūkesčius savo sąskaita? Tikėtina, kad dauguma žmonių sutiks turėti mažiau patiekalų ant stalo jei matys laimingą artimąjį šalia. O gal mielai padės jums išpildyti savo svajonių šventę, jei paprašysite pagalbos – konkrečiai, aiškiai, iš anksto, suteikiant erdvės laisvei ir klaidoms. Kitaip tariant, susitaikant, kad nebus tobulo rezultato su ar be kitų pagalbos.
Jei esate žmogus šalia, kuris nori užsidaryti giliai į savo kambarį, kad tik nerekėtų girdėti to pikto bambėjimo, mano rekomendacija būtų dar prieš ateinant šventėms pakviesti jį ar ją pokalbiui. Jei pasidalinsite savo jausmais ir lūkesčiais, galbūt padėsite kitam nusiimti įtampą ir baimę neįtikti Jums. Galbūt galėsite pasiūlyti savo šventės variantą, susitarti, kieno kokios atsakomybės. Tiesa, svarbu pasakyti, kad norint dalintis atsakomybe, reikia ne tik laukti nurodymų ar prašymų, bet ir teikti pasiūlymus.
O jei susiduriate su žmogumi, kuris mėgaujasi savo kančia (būna ir taip) ir negirdi jūsų, paieškokite, kaip pasirūpinti savimi. Atidžiau apsižiūrėti, ar neperžengiamos jūsų ribos, ar tai nėra manipuliacija, siekiant, kad pildytumėte to žmogaus norus vedini kaltės? Nuo manipuliacijų apsaugo atsitraukimas ir šaltas protas. Galite išeiti į lauką, užsidėti ausines, pasidaryti sau erdvės, priminti, kur ir kiek galite padėti.
Pokalbių gidas