Dalinasi sekėja
Pirmas klausimas, nors jie abu susiję – kaip priimti save iki galo? Atrodo visuomenė vis dar vengia stiprių moterų. Esu buvusi ne kartą santykiuose kai jaučiau, kad save sumažinau, kad vyras jaustųsi gerai. Ir atrodo tada pati bandau būti silpnesnė – moteriškesnė, daugiau sprendimų perleisti partneriui. O antras klausimas esu pastebejusi tendenciją, kad mane traukia panašaus tipo vyrai, kaip išeiti iš užburto rato?
Dalinasi sekėja
„Kaip nubrėžti ribas santykyje su tėvais? Ar kaip pereiti į santykį, kad jame susitiktume kai suaugęs su suaugusiu? Atrodo aš ir brolis esame užaugę apie trisdešimt metų, o tėvai vis dar turi labai stiprią nuomonę apie tai kaip dėlioti karjerą, darbus, santykius…. Labai griežtai reaguoja į klaidas, nesėkmes, vis jas primena ir prikiša. Nesuprantu, kaip jie gali geriau žinoti ko man reikia, negu aš pati? Atrodo stengiuosi nekreipti dėmesio…bet komentarai, nuomonės išsakymas neprašytas, reakcijos labai skaudina.”
Dalinasi sekėja
„Turiu namus, darbą, mylimą vyrą šalia, bet nesuprantu kur yra bėda, jog tas vyras nenori kurti bendros ateities su manimi… Draugaujame ir gyvename kartu virš 6 metų, bet žingsnio link santuokos, šeimos kūrimo – nė žodžio…
Kai užvedu kalbą apie tai, tai tik ir girdžiu: “Ne dabar, dar ne laikas, neturime tam pinigų, ką tas popieriukas pakeis, kažkada…”
Šiek tiek skaudu, nes esu ta mergina, kuri nori sukurti šeimą, turėti mylimą vyrą šalia, o jis taip šneka ir manęs nesupranta… O gal aš jo nesuprantu… Vienas kitą tikrai mylime, bet klausimas dėl santuokos visada sukelia pykti mūsų namuose…Kas gali būti ir kaip būtų galima man toliau elgtis?”
Vaikai ar paaugliai į jūsų klausimus atsako – nežinau, gerai, blogai, mmh… Kaip prakalbinti vaikus, kaip nerti į gilesnius pokalbius? Komunikacinis kortelių žaidimas „Pažink mane” gali padėti įnešti į pokalbius daugiau turinio, įdomių ir vertingų diskusijų, gilesnių pašnekesių. „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė pasakoja, kaip klausimų kortelės leidžia praplėsti matymą ir supratimą, pažvelgti į situacijas kitu – atviresniu ir labiau priimančiu žvilgsniu. Taigi bendraudami su kortelių pagalba, galite pamažu prisijaukinti naujus bendravimo su vaikais ir paaugliais įgūdžius. Užduodant klausimus, svarbu sau įsivardyti, kad nėra neteisingų atsakymų – jei vaikas juos sukuria, atsako juokaudamas, rodos, pasakoja ne apie save, tuomet svarbu tai priimti. Tegul vaikas pats pasirenka sau tinkamą būdą, kaip pateikti atsakymus. Galbūt jam taip žymiai smagiau, galbūt jaukiau atsakyti į nepatogius arba pabodusius klausimus. Laisvai priimkite vaiko kūrybiškumą ir žaismingumą, vertinkite jo gebėjimą kurti atsakymus, net jeigu nežino, kaip atsakyti arba nejauku tam tikra tema kalbėtis. Galbūt taip pamažu atrasite kelią, kaip kalbėtis atviriau.
Ar ir tu nesureikšmindavai žodžių, kuriuos sakai, manydamas, kad tai tik žodžiai? Daugeliui gerai žinoma knygų autorė Louise L. Hay teigia, kad būtent mintys ir žodžiai sukuria mūsų ateities išgyvenimus. Todėl kartais norai netampa realybe, nes tai ko norime ir tą ką sakome nesutampa. Nuo ko pradėti pokyčius?
Dalinasi sekėja
„Šventes švenčiame ne namie, tad ta tokia nedidelė įtampa jaučiasi jau prieš dieną ar kelias. Laikas, kai reikia pasiruošti viską iš anksto vežtis – daug maisto, daiktai, dovanos, imi tiesiog jausti kaip visi namai perima mamos emociją. Kai jos nuotaika tokia visi jaučia tai ir savotiškai vaikšto ant pirštų galų. Kaip išlaikyti ramybę kai prieš šventes pradedi jausti aplinkui kylančią įtampą?”
Dalinasi sekėja
“Kai neri į virtualias pažintis nutinka visokių pasimatymų. Atrodo truputi pabendravai, visai įdomus žmogus, radai bendrų hobių ir greitai priimi pasiūlymą susitikti. O kodėl ne? Arba bus fainai arba sutaupysi laiko abiem. Dažniau pasitaiko antrasis variantas. Taip buvo ir tą kartą. Kartais būna, kad pamatai žmogų ir žmogus atrodo truputi kitaip, jausmas kažkoks kitoks bendraujant, kalbėjimo maniera kitokia, o kartais užtenka ir kelių sekundžių, kad suprastum jog – ne….
Dalinasi sekėja
“Partneriui netekus darbo pradžioje viskas atrodė gerai – paatostogaus kelias savaites, pailsės. Buvo labai intensyvūs keli metai su daug viršvalandžių. Per kelis metus prisikaupė tiek nuovargio, kad kelios poilsio savaitės virto keliais mėnesiais. Bandžiau būti supratinga duoti erdvės, bet su laiku atsirado daugiau apatijos, tingumo, pasidarė neramu. Vis bandžiau pasikalbėti apie situaciją: kas vyksta? kada planuoja imtis veiklos? Neramu dėl jo, kartu ir dėl finansų. Buvo daug bendrų planų. Jis sunkiai vis kalbėdavo kas vyksta viduje, o tikrai matėsi, kad nėra gerai. Ėmiau jausti, kad vis pradėjus kalbėti apie darbus jis supyksta, dar labiau užsidaro ir nuolat kartoja, kad aš susitvarkysiu pats. Kiek reikia palikti erdvės partneriui, kad paskui nebūtų per vėlu?”
Kotryna dalinasi savo situacija
“Visi išgyvename tam tikrus jausmus ir emocijas, abejingų karo tema nėra. Manieji keitėsi nuo šoko iki keisto pakylėjimo jausmo kai lietuviai darė, prisidėjo, iniciavo pagalbos projektus, nuo jautimo, kiek smarkiai Lietuvoje yra mano šaknys, kad likčiau karo atveju, iki sąstingio jausmo prasidėjus istorijoms apie moterų prievartavimus… Man tai buvo ir yra sunkiausiai suvokiamos emocijos karo kontekste. Po Bucha istorijų išvis viduje pasidarė didelis chaosas, tiek kad atrodė vienu metu ėmiau bendrai žiūrėti kitaip į visus vyrus, rusų tautą. Lyg sumažėjo naivumas, kad visi žmonės yra geri, lyg pajutau, kad visuose vyruose gali slypėti nematoma agresija. Anksčiau taip niekada nebuvau pagalvojus. Atrodo, kad moterys niekada negalėtų būti tokios žiaurios, jos lyg turi vidini kompasą, kuris primena, kad kiekvienas žmogus žemėje yra kažkieno vaikas…Leisti jausti sau jausmus tikrai nėra lengva.”
Daug kartų esu girdėjusi sąvoką – ribos, kad jas reikia brėžti ir žinoti. Visą laiką lyg jas supratau ir jaučiau, tačiau kai pradėjau gilintis į save supratau, kad išties man tai labiau mistinis, truputi neapčiuopiamas reikalas. Ir tai sau pripažinus pradėjau save stebėti ir vis atsidurti situacijose, kuriose man kažkas kliuvo, nepatiko, dirgino, bet nesupratau kas ir kodėl, todėl išreikšti žodžiais ką jaučiu buvo sudėtinga. Tada ir pagalvojau, kad greičiausiai tai ir buvo mano ribos, kurias peržengė.