“Kaip jautiesi, kai matai, kad kas nors su manimi flirtuoja?”
Tai tik pirmoji iš dviejų šio klausimo gudrių dalių, kuri suteikia galimybę partneriui /- ei pasiguosti ar net pasipiktinti, tačiau jam/-jai net nenutuokiant atskrieja antroji tos pačios kortelės klausimo dalis – „Kaip jautiesi, kai kas nors flirtuoja su tavimi?” ir štai taip paprastai atmosfera kambaryje pasikeičia, lūpų kampučiai pakyla į viršų ir veide pasirodo šypsena lydima jau teigiamus jausmus komunikuojančiu atsakymu. Tokiu būdu jūsų antroji pusė per keletą akimirkų turi galimybę įsijausti į skirtingas roles, kurios padeda pakeisti perspektyvą ir požiūrį.
Mums su partneriu diskutuojant šiuo klausimu buvo įvardintas dar vienas faktorius – atsakas į flirtą ir kokie jausmai lydi tokią situaciją. Diskusija įsiplėtojo.
„Kada paskutinį kartą verkei? Kokia buvo to priežastis?”
Man tikrai būtų sudėtinga sukurti aplinkybes šiam klausimui užklausti, jei ne žaidimo kortelės. Ir taip galimybė sužinoti kas mano partneriui svarbu iki skausmo, būtų nesukurta. Atsakymas į šį klausimą gražina ne į rožinius prisiminimus, tačiau atvirumas sukuria galimybę šio to pasimokyti bei atsivėrus – stipriai suartėti, galbūt net atsiprašyti. Svarbu suprasti, kad klausimas neturi vesti į kaltinimus ar priekaištus, nes jis yra skirtas išklausyti ir išgirsti artimo žmogaus jausmus, o ne teisintis ir bandyti perkalbėti, kad partneris/-ė neturėtų taip jaustis.
„Kaip jautiesi, kai nori mylėtis, tačiau tavo partneris (-ė) atsisako?”
Klausimas padedantis perbraižyti tabu ribas. Kuriant komunikacinio žaidimo poroms klausimus kiekvieną iš jų su partneriu nuoširdžiai išdiskutavome. Atstūmimas, vienišumas, pasimetimas ir nesupratimas dėl neigiamo atsako, po kurio kyla daug klaustukų ir išvedžiojimų. Kalbėti apie šias aplinkybes ir jų sukeliamus jausmus yra labai svarbu, nors ir kartais gali atrodyti labai sudėtinga. Žinote kas padeda? Saugios aplinkos sukūrimas, ėjimas į pokalbį atsisakant priekaištų ir nusistatymų bei su nuoširdžia šypsena.
„Į kokius tavo trūkumus norėtum, kad reaguočiau atlaidžiau?”
Antrasis klausimas mano pačios santykiuose yra labai gyvas. Tam, kad suprastumėte ką turiu omenyje sakydama “gyvas”, turiu šiek tiek paatvirauti.
Jau taip susiklostė, kad perfekcionizmo bruožų turintis vaikinas, įsimylėjo priešingybę. Pamiršti raktai, nepasiimtas dokumentas ar sudužusi telefono ekrano apsauga – dažni epizodai mano gyvenime. Man jie, nelabai reikšmingi, mat buvau mokyta nepergyventi, žiūrėti į priekį ir mąstyti kaip iš sukurtos situacijos išlipi. Tad man tokie įvykiai yra mažos reikšmės ir jau ryt būtų pamiršti, o jam – visiškai išmušantys iš vėžių mmomentai, sukeliantys nusivylimą ir visokiausias kitas neigiamas emocijas. Tad šias, mano netobulybes liečiantis klausimas, mudviejų santykiuose gvildenamas labai dažnai. Tačiau matome abu, kad kiekviena diskusija ir bandymas suprasti antrosios pusės jausmus, padeda lengviau reaguoti, ramiau komunikuoti ir retkarčiais, atidžiau manevruoti, antrą kartą pasitikrinti
P.S. Kažkada prie šio klausimo nuvesdavo net neišplautas kavos puodelis. Šiai dienai, panašu, kad šį etapą, abiejų pastangomis, jau praėjome. Ir tik dėka to, jog nevengėme pokalbių nepatogiomis temomis ir vis bandome ne tik išsakyti, bet ir išgirsti.
Tad su šiuo TOP ketvertuku linkiu, kad atsivertus pokalbių gido korteles jūsų tikslas būtų daugiau išgirsti nei išsakyti, įlysti į jausmus, o ne apsiriboti įvykiais ar faktais, nes kibirkštis santykiuose kuria ne situacijos, o kaip kiekvienas jas priimame, suprantame ir išjaučiame. Savo kailiu patyriau, kad vienam visiškai nereikšmingi dalykai, kitą žmogų gali visiškai išmušti iš vėžių.
Prasmingų ir kuriančių pokalbių!