Atsako psichologė Miglė Motiejūnė.
Miglė yra psichologė, Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto studentė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima”. Miglė veda paskaitas bei rašo straipsnius apie santykius poroje, seksualumą, lyties tapatybę, seksualinę orientaciją, žmogaus teises ir psichikos sveikatą. Instagram, Facebook, Sąmoninga šeima
„Jeigu tik suprastų, tuomet galėtų priimti“ – dažniausia mintis, kuri skatina užsiimti šeimos narių švietimu. Ieškome straipsnių, siunčiame juos šeimynykščiams, tikėdamiesi, kad šie perskaitę pagaliau supras tai, kad mums yra savaime aišku.
Edukacijos būtinumas ir asmeninės ribos
Kartais šeimos narių edukavimas yra būtinas, ypač kai reikalinga nubrėžti asmenines ribas:
„ne, tai nėra etapas, aš esu homoseksualus“, „taip mano vardas dabar kitoks ir man svarbu, kad į mane kreiptumėtės kitaip“ – trumpi atsakymai, kurie įneša aiškumo santykiuose.
Tačiau daugeliu atveju noras edukuoti šeimos narius gali atspindėti įprastą mūsų bandymą saugoti ramybę šeimoje ir spręsti kylančius konfliktus. Tai dar vadinama – emociniu darbu, kai imamės atsakomybės už šeimoje esančių narių gerovę savo pačių sąskaita. Tokie bandymai rūpestingai aiškinti, ar numatyti galimus nesutarimus visada pareikalauja jėgų. Tad svajonė tūrėti šeimą, kuri puikiai sutaria, verčia susimokėti nemažą kainą.
Edukacija gali būti sėkminga tik tada, kai artimieji nori suprasti
Šeimos narių edukavimas sėkmingas gali būti tik tuomet, kai artimieji iš tiesų prašo pagalbos norėdami suprasti tai, kas jiems nežinoma. Ir tai nėra atvejai, kai piktu tonu sakoma: „nu tai paaiškink!“. Tai tėra konflikto kurstymas, ieškant galimybės su mumis nesutikti. Todėl siųsti straipsnius, YouTube įrašus prasminga tik tuomet, kai artimieji patys to nori. Priešingu atveju, mūsų pastangos matomos tik kaip dar vienas bandymas keisti artimųjų įsitikinimus. Kaip žinia, kiekvienas mūsų saugo ir brangina savo nuostatas, net jeigu kitiems jos atrodo klaidingos.
Išgirsti kitą
Poreikį edukuoti šeimos narius kartais naudingiau pakeisti pastangomis išgirsti „tą kitą“ nuomonę. Tai bent jau padės mums patiems suprasti artimųjų motyvus, baimes,
nuogąstavimus ir patirtis. Artimieji gali pasijausti išklausyti, gal net pokalbio metu supratę daugiau apie save ar bent jau pasijausti nusiraminę, o mes be reikalo neišnaudoję jėgų ieškant informacijos, kurią mūsų šeimos nariai „privalo“ pamatyti, kad pagaliau mus suprastų.
Kai kurios šeimos nėra pasiruošę suprasti ir priimti, todėl mums belieka įsivertinti savo ribas ir galimybes būti santykyje.