Moters diena ir feminizmas

Kovo 8 diena diena, mums kaip moterims visada kažkuo ypatinga. Vis dar nusistebime draugų, aplinkos tarpe išgirdusios, kad tai tarybinė šventė, kuomet reikia dovanoti gėles...deja jos ištakos visai kitur. Norisi šią dieną švęsti, garsiai kalbėti ir priminti nuo ko viskas prasidėjo. 

Tikroji Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių. 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje moterų konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Klara Cetkin, pirmoji pradėjusi kovą už lygias vyrų ir moterų teises, pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygiateisiškumą. Tam įtakos turėjo prasidėję moterų protestai prieš prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Jau ankstesniais metais kovo 8 d. vykdavo protestai.

- Vienas didesnių 1908 m., kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 d. JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena. 

- 1911 m. minėdami Tarptautinę moters dieną daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje dalyvavo mitinguose už moterų teisę dirbti, balsuoti, mokytis. Tais metais Tarptautinė moters diena dar minėta kovo 19 d. 

- Nepraėjus nė savaitei po moters dienos minėjimo 1911 m. kovo 19 d., kovo 25 d. tragiškas gaisras Niujorko fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 čia dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių emigrančių, gyvybes. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš devinto daugiaaukščio pastato aukšto – durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertrauką. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises, darbo sąlygas ir įstatymus JAV.

Būtent dėl drąsių feministinių moterų judėjimų šiandien mes galime gauti išsilavinimą, dirbti, užsidirbti, skirtis, gyventi visavertį gyvenimą ir svarbiausia - rinktis! Tai man didžiulė vertybė. Kiek daug moterų baisisi feministėmis ir kiek daug jų įsižeidžia taip pavadintos. Atrodo, kad apie feminizmą nuomonę turi visi, bet tik nedaugelis supranta, kas tai yra. Net ir pačiai pasakyti, kad esu feministė yra dažnai nejauku ir prireikė laiko kol įsisąmoninau kas man tai yra.

Sau įsivardinti padėjo labai gera Donato Paulausko knyga “F* žodis, kurio negalima minėti”. Ją skaitydama stebėjausi kodėl mokykloje rašytojos G. Petkevičaitė - Bitė, S. Kymantaitė - Čiurlionienė, O. Pleirytė - Puidienė, J. Žymantienė - Žemaitė, M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana buvo vaizduojamos kaip intelektualios kūrėjos, bet niekada nebuvo minimos kaip pirmosios feministės Lietuvoje, pasisakiusios už vyrų ir moterų lygybę, užsibrėžusios kartu su vyrais kovoti už lietuvių kultūrą. Knygoje radau ir tobulą apibrėžimą, po kurio sau tyliai pripažinau, kad nepaisant visų stereotipų, aš esu feministė ir nieko tokio ja būti, netgi labai sveikintina! Ir omenyje turiu ne tą visuomenės radikalę, kuri nori visko vienodai, ne tą kuri “gali” viską gyvenime pati ir tikrai ne tą kuri nekenčia vyrų…Feminizmas pagal D.Paulauską reiškia būtent kelią link tokios visuomenės, kurioje už tavo lytį būtų svarbesni asmeniniai gebėjimai, charakteris, asmenybė, talentai, kurioje neliktų įsitikinimo, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą, kurioje žmogaus lytis netaptų kartu ir gyvenimo nuosprendžiu, o aplinkinių lūkesčiai ir normos nebūtų siejamos su lytimi. 

Todėl kovo 8 d. mums norisi pasveikinti visas feministes, ar įtariančias, kad tokios yra. Visas drąsias, aktyvias moteris, kurios stengiasi matyti kitas moteris ir jas įkvėpti, mažinti konkurenciją ir didinti bendrystę. 

- Pokalbių gidas