Moterims kultūriškai leidžiama save kritikuoti, bet esame nesuprastos, jei drįstame save girti ar pasakyti, kad patinkame sau tokios kokios esame. Autorė tegia, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp seksualinės gerovės ir savikritiško savo kūno vertinimo.
2012 metais du dešimtmečius vykusių tyrimų apžvalgoje išryškėjo svarbios sąsajos tarp kūno įvaizdžio ir kone visų seksualinio elgesio aspektų: susijaudinimo, geismo, orgazmo, sekso dažnumo, partnerių skaičiaus, pasitikėjimo savimi ir įsitikinimo, kad seksualiniai poreikiai ir norai svarbūs, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sekso metu, nesaugaus sekso ir daugybės kitų. Bendros tendencijos: moterims, kurios prasčiau vertina savo kūną, seksas neteikia didelio malonumo, jos labiau linkusios į nesaugų seksą, dažiau susiduria su nepageidaujamais padariniais ir patiria daugiau skausmo lytinių santykių metu.
Situacijos sprendimas – mokytis savikritiką keisti gerumu savo atžvilgiu. Moterys reaguoja į tokį pasiūlymą dviprasmiškai – vienos instinktyviai susižavi mintimi priimti save tokias, kokios yra, ir nepulti savęs kaltinti, kad gyvenimas nesiklosto tobulai. Tačiau kai moterys ima konkrečiau apie tai galvoti, jas apima jausmas, kad savikritika joms būtina tam, jog neprarastų motyvacijos. Esu tikrai tai patyrusi ir pati, kai patingėdavau eiti sportuoti ar užsinorėdavau saldumynų vėlai vakare motyvuodavau save žvelgdama į savo trūkumus. Didžiausias man jis visda buvo celiulitas…atrodė, kad tikrai visi jį mato, tačiau labiausiai mačiau tik aš jį. Juokingai gal skambės, bet išties artėjant trisdešimt metų, jaučiau kaip vis labiau priimu savo kūną visokį ir sveikas gyvenimo būdas man visada patiko labiau, nes jaučiuosi pirmiausia viduje geriau. Ir vienas draugas pasakė kažkada tokią frazę, kad jam “celiulitas labai moteriška”. Tas sakinys pradžioje toks atmestinas buvo, bet išties supurtė ir pakeitė mano visą suvokimą su laiku. Kai liaujatės save kritikavusios ir save žalojusios… žaizdos ima trauktis ir gyti, taip su laiku ateina pokyčiai.
Kotryna