Jis iš pradžių pasirodė šiuo klausimu panašus į mane. Išties pasimatymas su juo buvo labai neįprastas… Pasiūliau jį atidėti, nes buvau užkimusi, ant lūpos pupsojo trys pūslelinės, kurios bylojo apie poilsio trūkumą, lijo rudeninis lietus nors nuotaika buvo gera. Aš jį perspėjau apie visas aplinkybes, bet jo visa tai neišgązdino…todėl ėjome pasivaikščioti lietui lyjant, žinoma į pirmą pasimatymą dar prie viso to nuėjau su guminiais na nes lijo. Eidama susitikti galvojau, kad neatsimenu kada taip prastai atrodžiau eidama į pasimatymą, tačiau gal ir gerai jeigu visa tai neišgązdins jo tai sunkiai kada bus dar blogiau.
Jis pasirodė žavus, daug kalbėjomės, su juo bendrauti buvo labai malonu ir pokalbių temos keitė viena kita. Labai reta jausti, kad žmogus tavimi nuoširdžiai domisi ir labai įdėmiai klauso ką sakai, nes neretai žmonės kauso, bet negirdi. O jis atrodė girdėjo mane ir puikiai suprato. Taip atsidūrėme antram, trečiam pasimatyme, kuomet pirminės temos dingsta ir leidiesi vis į gilesnius pokalbius…ir kuo daugiau kalbėjom tuo labiau vis jaučiau, kad imame nesusikalbėti.
Po buvusių santykių galvojau, kad norėčiau žmogaus šalia, kuris būtų labiau linkęs į dvasinius ieškojimus, bet dabar kuomet su tokiu žmogumi bendravau, labai aiškiai po šių pasimatymų supratau, kad mane visgi labiau žavi žemiškesni vyrai. Jis man bandė pasakoti apie moteriškumą, santykius, tikėjimą, gyvenimą, nesutikau su visomis mintimis ir jaučiau, kaip tai jį erzino.
Mano mintys skatino jį įrodyti savo tiesas ir jaučiau kaip jis nusivilia idėja sutikęs tobulą merginą. O aš tiesiog stebėjau jį, nes jau seniau supratau, kad diskusijoje mes galime likti prie skirtingų nuomonių ir viskas su tuo gerai. Išties dėl visko sutarti būtų nuobodoka, nes neliktų vietos naujoms mintims ir diskusijoms, o aš jas mėgstu!
Tą vakarą likau jam skolinga kavos, bet jau tada žinojau, kad tos skolos negrąžinsiu. Viskas gavosi ganėtinai natūraliai, nes nei aš, nes jis daugiau neparašė. Manau abu jautėmės vienodai.
Tik po šios pažinties įvertinau, kad visgi mano buvęs partneris turėjo man puikiai tinkančią pusiausvyrą! Taip, jis kartais pasijuokdavo iš mano minčių, bet visada išklausydavo, norėdavo suprasti, o kartais ir nueidavo į kokį renginį ar jogos užsiėmimą kartu su manimi. Ir išties man to pilnai pakanka, nes sunku įsivaizduoti santykius kuomet abu žmonės ganėtinai “išskridę”. Kai po ilgų metų baigiasi santykiai, atrodo šalia savęs sunkiai įsivaizduotum kitą žmogų, bet laikui einant pažįsti vis daugiau skirtingų vyrų ir atrandi vis labiau ko ištiesų nori ir ieškai.”
Pokalbių gidas!