Pasimatymai. Nenoriu apsikrauti kitų problemomis
Susitikome kavos. Jo išskirtinė išvaizda iškart patraukė mano dėmesį. Kalbos apie keliones turėjome tiek, kad atrodo pirmus kelis kartus susitikus tik apie tai ir kalbėjome, abu buvome buvę tose pačiose šalyse tik aš savaitėmis, o jis mėnesiais. Todėl kalbėjome apie viską nuo maisto ir kalnų iki dvasinių indiškų patirčių ir išgyvenimų.
Jaučiau, kad jis smarkiai serga kelionių liga. Noru pažinti pasaulį, tai žavėjo ir trikdė. Jis intensyviai keliavo kelis metus, prieš tai ilgai taupė dirbdamas nemėgstamą darbą į kurį vėl planavo grįžti. Nors buvo sau pažadėjęs, kad niekada ten nebegrįš. Bet..santaupos baigėsi, o kažkur Azijoje laukė dar vienas nuotykis, kuris jam buvo svarbesnis ir įdomesnis negu savęs paieškos, kuriose jautėsi įstrigęs. Žinoma, šiose paieškose buvau įstrigusi ir aš. Daugelis keliaudami tikisi kažką atrasti, gal save, gal savo veiklos kryptį. Kelionės duoda daug pamokų, tačiau kartais nesuteikia visų atsakymų.
Iš jo kalbų apie darbą jaučiau, kaip vien mintis apie grįžimą jį slegia. Ir mano vaizduotė jau sudėliojo visą scenarijų kaip pradėjus draugauti ar daugiau leisti laiko su žmogumi, reikės girdėti jo kalbas kaip jis nekenčia savo darbo, kaip prastai jame jaučiasi….kad nežino ką nori veikti gyvenime. Ir vien ta mintis mane nupurtė. Pajutau, kaip gyvenime nebenoriu dar vieno pasimetusio žmogaus, nes žinojau, kad vėl leisiuosi į gelbėjimo operaciją. Nes juk kitus lengviau gelbėti negu save. O šiame gyvenimo etape nenorėjau apsikrauti kito žmogaus nerimu, problemomis, jaučiau, kad savųjų turiu užtektinai. Žinoma, bendrai pritrūko ir jausmo su žmogumi. Manau abu pajutome tą patį. Dar kuris laikas bendravome, nes kalbėtis buvo įdomu. Tuomet jis išvažiavo į kalnus, todėl pasimatymai dingo ir susirašinėjimai po, kurio laiko nutrūko.
Tikiuosi vieną dieną jis pasieks savo išsvajotą Everesto viršūnę."
Pokalbių gidas!
"Po Tinderio atsiradimo telefone greitai pradėjau bendrauti su vienu vaikinu, atrodė labai įdomus žmogus turintis išskirtinę išvaizdą, daug tatuiruočių, išmaišęs daugybę pasaulio šalių! To pilnai užteko, kad abu norėtume susitikti, nes tie kurie leidžiasi į ilgas keliones po jų nelabai nori ir gali sustoti. Pabunda didžiulis pažinimo alkis.
Truputi jaudinausi prieš pirmą pasimatymą, pasimatymuose nebuvau daugiau nei šešis metus, o gal dar ilgiau. Mano buvę santykiai tiesiog nutiko, nebuvo vaikščiojimų į pasimatymus, nuolat leidome laiką bendroje aplinkoje ir tiesiog sulipome. Todėl pasimatymuose nebuvau labai senai...nesijaudinau ar aš jam patiksiu, ar jis man patiks, ar bus apie ką kalbėti, tai buvo labiau naujumo nerimas, lyg dar vieno naujo etapo, naujos pradžios.