Visą laiką labai vengiau virtualių pažinčių, nes širdyje esu truputi romantikė. Vien įsivaizdavimas kaip anūkams pasakoju, kad su seneliu susipažinome TINDER programėlėje, skamba labai liūdnai…😅 Faktas, kad laikai keičiasi ir jaučiu kaip su amžiumi susipažinti su naujais žmonėmis darosi vis sunkiau. Visi ima gyventi savo draugų kampeliuose.
Keistame festivalyje, vieną keistą vasaros dieną, žaidžiau dar keistesnį žaidimą “Lila”. Kas bandė supras, o kas ne tai sakoma, jog yra savęs pažinimo ar net gyvenimą keičiantis žaidimas. ✨ Aš jį žaidžiau 12 valandų. Vis eidama ir grįždama atgal žaidimo laukeliais, ieškojau atsakymų. Po ilgų žaidimo valandų vedančioji tarė: “palik kas seną ir įsirašyk TINDER”. Juokdamasi atsakiau – na gerai. Ir su šiais žodžiais pagaliau išridenau kauliuką, kuris leido pabaigti žaidimą! TAIP…visų klausimų atsakymas po tiek valandų buvo TINDER! Jaučiau keistą palengvėjimą ir kartu gyvenimo ironiją.
Baigėsi vasara, o aš neprisiverčiau atsisiųsti programėlės.
Išties tai buvo ne pasimatymas, o naivus mėginimas būti draugais su buvusiais partneriais. Keturiese leisdami labai gerą studentišką laiką įsimylėjome ir kartu užaugome į artimus draugus, kurių susitikimus lydėdavo įdomūs pokalbiai, turiningas laikas, nuotykiai, bei juokas! Taip nutiko, kad santykiai nutrūko, tačiau visi jautėme sentimentus gerai kompanijai ir laikui kartu. Vis dėlto, susitikimas buvo labai prasta mintis. Po jo su drauge gulėjome parke ant žolės ir juokėmės iš visos situacijos absurdiškumo…tuomet ji tarė, kad gana atidėlioti ir jau laikas! Tada paėmusi mano telefoną atsiuntė TINDER. Ji jau buvo įgudusi vartotoja, todėl įdomios pažinčių istorijos įkvėpė ir mane bent pabandyti.
Sakoma, kad žmonės kuriuos sutinkame kažką atspindį mumyse ir kažko moko. Man pasimatymai tapo savęs pažinimo vieta, kur kartais jausdavausi kaip po geros terapijos… Tačiau tuo metu gulėdama parke net nenutuokiau, kas manęs laukia…
Kituose įrašuose pasidalinsime istorijomis, kurios nutiko mums. Dalis istorijų bus ir kitų žmonių, kurie sutiko pasidalinti savo patirtimi, kas autorius ne taip ir svarbu, svarbu bendras noras, kad istorijos atnešų kokių nors minčių kitiems ar leistų kartais tiesiog pasijuokti ir pagalvoti „could be worse”.
Pokabių gidas