Santykiuose nors ir labai dažnai per atstumą, visada jausdavau palaikymą… Šiandien lietus priminė begalo įsiminusią akimirką, kurios jis gal net neprisimena. Kuomet gyvenome skirtingose pasaulio pusėse, kur net paros metas skyrėsi ir aš ruošiausi savo pirmam 4 dienų haikinimui kalnuose viena. Pirminį planą turėjau pakeisti dėl audros ir liūčių, kuomet visi keliai buvo uždaryti. Kelionę nukėliau savaitei. Ir ankstyvą apsiniaukusį rytą su skolinta mašina, svetimoje šalyje, kalnų keliais leidausi link starto. Kelias buvo be galo vingiuotas, mašina sena sena…kad kylant į kalną judėjo 30 km / h – sustojau pakelėje galvodama, gal kažkas sugedo…tiesiog jai toks kelias labai tiko. Judėjau lėčiau negu planavau, oro prognozėse 4 dienas rodė lietų ir jau pusiaukėlėje prasidėjo liūtis… Sudvejojau savo idėja. Ar tikrai viena noriu eiti pilant lietui ir dar miegoti palapinėje? Kam ir kodėl išvis tai darau? Pasimečiau….paskambinau jam. Papasakojau visą situaciją, pasiguodžiau ir jis man tepasakė…”juk augalams reikia lietaus, prisimink kaip man patinka lietus ir juk čia tik lietus! Varyk nes žinau, kad gailėsiesi!” Jis buvo teisus būčiau pasigailėjusi, nes kelionė buvo nuostabim eidama jaučiausi laiminga ir dėkinga!
Praėjo daugiau nei du metai kai baigėme santykius. Su draugais būdama ir pasidalindama kokia akimirka iš buvusių santykių vis išgirsdavau komentarą ar tu dar nepaleidai?! Iš pradžių neturėjau atsakymo, nes lyg ir paleidau žmogų, santykį…Terapijoje manęs paklausė ar norėčiau, jei galėčiau ištrinti visus 6 metus kartu? Nors pabaiga buvo be galo skaudi, viskas griuvo kartu ir viduje, negalėjau pasakyti, kad norėčiau ištrinti, nes buvo išties daugybė gerų akimirkų, pamokų, kurių gavau net daug daugiau pasibaigus santykiams. Ir dabar žinau, kad pabaiga tai buvo geriausia, kas nutiko mums. Todėl atsakymas būtų norėčiau sutrumpinti metus, bet neištrinti. Kaip mano terapiautė sakė, kad reikia ne paleisti, o integruoti patirtį. Todėl šiandien lyjant ir užsiimu integracija.”
Kotryna, Pokalbių gidas